Termovizinė diagnostika

Šiais laikais ekonomiškumas tampa vis svarbesnis. Žmonės stengiasi sutaupyti kaip galėdami daugiau pinigų įvairiose srityse. Kaip žinia, labai daug lėšų kasmet pareikalauja mokesčiai už šildymą, tad siekiant šildymo sąskaitas kaip įmanoma sumažinti, dabar yra statomi ekonomiški namai, turintys itin gerą šilumos izoliaciją. Tad naujos statybos namuose šildymo sąskaitos dažniausiai būna net keletą kartų mažesnės nei senos statybos bei nerenovuotuose butuose ar namuose. Tačiau žmonės, kurie gyvena tokiuose būstuose ir yra priversti mokėti didžiules sumas už šildymą, taip pat stengiasi šias sąskaitas kaip galėdami sumažinti, o tai padaryti geriausia yra apšiltinant gyvenamąsias patalpas. Tai padaryti galima įvairiais būdais, tačiau ne visada galima būti tikriems, jog apšiltinus namus tai bus veiksminga, bei visos investicijos, skirtos šiltinimui atsipirks bei atneš naudos ateityje. Taigi, tam, kad būtų galima užtikrinti namo sandarumą bei atlikto apšiltinimo kokybiškumą, į pagalbą yra pasitelkiama termovizija. Tai yra pats patikimiausias būdas, leidžiantis greitai nustatyti, ar būsto sienose, lubose, grindyse, duryse bei visose kitose vietose nėra neužsandarintų vietų, kurios leistų šilumai pasišalinti iš jūsų kambarių. Termovizija yra labai efektyvi ir tuomet, jei jūsų būsto grindys yra apšiltintos, bei norite žinoti, ar apšiltinimo sistema veikia taip kaip ir turėtų, bei joje nėra jokių defektų. Norint tuo įsitikinti tereikia į panaudoti termovizorių bei išanalizuoti jame matomą termogramą. Tačiau norint jog tai būtų padaryta tinkamai bei profesionaliai, visus duomenis privalo analizuoti šios srities profesionalas, nes bandyti tai padaryti patiems tikrai neapsimoka, nes paprastam, patirties neturinčiam žmogui, termogramos vaizdas nieko per daugiausiai pasakyti tikrai negali. Taigi, tiek statant naujus namus, daugiabučius ar kitus gyvenamuosius pastatus tiek ir atliekant būsto remontą, o jei tiksliau tai apšiltinimą, pats tinkamiausias būdas užtikrinti tai, jog būstas bus apšiltintas tinkamai bei apšiltinimo sistema veiks nepriekaištingai, yra termovizijos taikymas. Ji pasitarnauja tikrinant beveik visų namo ar buto dalių sandarumą. Su termovizoriumi galima patikrinti durų, langų, lubų, sienų, grindų bei kitų namo dalių šiluminį laidumą.

Tvenkinių apželdinimas

Apželdinant tvenkinį geriausia padaryti jį laiptuotą, kad ant laiptelių, t. y. seklesnėje vietoje, būtų galima pastatyti vandenį mėgstančių augalų vazonus. Vietą, kur giliau, reikėtų palikti augalams, kuriems reikia daugiau gylio.

Geriausia padaryti 20-30 cm laiptelį, kurį truputį apsemtų vanduo. Tvenkiniams skirtus vazonus įsigykite specializuotose parduotuvėse sodininkams. Jie turi dideles angas, skirtas specialiai vandens augalams.


Tvenkinio apželdinimas šios srities neišmanantiems žmonėms gali pasirodyti lengva užduotis, tačiau tai yra klaidinga nuomonė. Tokiam darbui reikia specifinių žinių. Anot apželdinimo specialistų, tvenkinį reikėtų įrengti kuo žemesnėje vietoje. Jis turėtų būti inksto ar lašo formos, taip atrodys natūraliau ir nekontrastuos su aplinka. Tvenkinio pakrantę galima apsodinti augalais.

Dalį pakrantės apsodinkite augalais, kurių galite rasti net ežerų pakrantėse. Puikiai tiks paparčiai, vėdrynai, vilkdalgiai arba alavijiniai aštriai.

Augalai neturi dengti daugiau nei trečdalio vandens paviršiaus. Nes per daug augalų atrodys neskoningai, tvenkinys atrodys perkrautas. Be to, augalai uždengs visą veidrodinį vandens paviršių.

Tvenkinio apželdinimas neįsivaizduojamas be gražiųjų vandens lelijų. Prieš įsigyjant vandens lelijų savo tvenkiniui, būtina įsitikinti ar jis yra pakankamo gylio, kad lelijos lapai plūduriuotų vandens paviršiuje. Svarbi ir lelijų žiedų spalva, nes ji turi derėti su pakrantėje pasodintais augalais ir ryškiai matytis vandens paviršiuje. Pavyzdžiui, mėlyni lelijų žiedai “paskęs” vandens paviršiuje.

Mėgstantiems lelijas, tačiau norintiems paįvairinti tvenkinio pakraščių augmeniją, siūlomos lelijinių šeimai priklausančios gėlės – viendienės. Taip pat tvenkinių pakrantėms papuošti tinka dauguma puikūnų rūšių ( pavyzdžiui, rasotasis puikūnas), kuriems tinka drėgna aplinka. Natūralioje gamtoje rasotieji puikūnai auga šlapiose pakrantėse ar upelių seklumose. Jie, priklausomai nuo veislės, žydi oranžiniais, geltonais, raudonais žiedais. Puikūnai žydi birželio-rugsėjo mėnesiais.
Tvenkinys neabejotinai taps kiemo centru, artimųjų bei draugų susibūrimo vieta, todėl čia būtinai pastatykite suolelių arba, geriausia, pavėsinę. Tai taps maža ramybės oaze, nes vanduo ramina, o prie vandens geriau auga gėlės, krūmai. Todėl šiam kampeliui tikrai netruks žalumos. Apželdinimo specialistai pataria prie kieme įrengtos pavėsinės nesodinti aukštų augalų, kad neužstotų tvenkinio.